KAI NORI, GALI VISKĄ

Kartais ir aš atsiduriu kitoje pusėje, įspūdžiais dalinausi: http://www.tupkstok.lt/ne-visada-tikslas-turi-buti-sudeginti-riebalus-ir-padidinti-raumenine-mase-tupk-stok-nares-issukis/

Špagatas man visada buvo labai gražu, taip moteriška, subtilu. Vieną dieną pagalvojau, kodėl pati negaliu išmokti? Aišku, kad galiu!

Lankstumu tikrai nesu apdovanota, kai pradėjau mankštintis, pirštais nepasiekiau žemės. Mankštintis stengdavausi kasdien (ne visada pavykdavo dėl žmogiškų faktorių tokių kaip liga ir pan.) 30–60 min. Niekada nepersitempiau ir judėjau pirmyn po mažą žingsnelį, skubėti neturėjau kur, todėl sau pakenkti skubant, tikrai nenorėjau. Pasidariau lapelį, kuriame susirašiau skaičius nuo 1 iki 30, kai padarydavau mankštą, tą dieną išbraukdavau. Kad pasiekčiau šį tikslą man prireikė 128 m a n k š t o s dienų. Iš tikrųjų šiandien ir yra ta 128-ta diena, kai Jūs matote šią nuotrauką.

Esu žmogus, kuris labai dažnai kitiems linki (pa)siekti savo tiklų. Špagatas buvo išbandymas ir man, kartu tai ir kantrybės ir (pasi)tikėjimo savimi ugdymas. Tačiau drąsiai galiu sakyti: kiekvieno pasiekto tikslo paslaptis labai paprasta – mokėjimas susitarti su pačiu s a v i m i. Ir, žinoma, tų susitarimų laikymasis nuo pradžios iki galo, be jokių “bet, rytoj, jeigu, tingiu, gal ne, man neišeis“.

Tikslas padaryti špagatą kam nors gali atrodyti visiškai beprasmis dalykas. Na, o kas iš to? Taip. Galbūt. Bet aš to norėjau. Noras irgi puikus argumentas, kodėl Tu turėtum siekti to, apie ką galvoji, nors kitiems tai atrodys kaip beprasmis laiko švaistymas. ?

Paulina Botyriute Parašė:  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *