NEPRIJAUKINAMAS LAUKINIS

„Kai leidiesi prisijaukinamas,
gali tekti ir trupučiuką paverkti.“

(Egziuperi)

Verkti ne dėl to, kuris prisijaukino, poelgių.

O dėl to… jog verkti iš laimės dviese – dvigubai daugiau džiaugsmo.

Verkti dviese iš skausmo – dvigubai mažiau skausmo.

O JEI NE – išlik Neprijaukinamas l a u k i n i s.

Nes puikiai žinai, būti atjaukintam – j a u s t i, kaip nuo kiekvienos kūno ląstelės

l ė t a i  l ė t a i (nu)plėšiama oda nagais.

Ir nesuprantu, kodėl tave vis dar myliu,
Nors ir žinau, kad Tu tas Žvėris.
Neprijaukinamas. Laukinis,
Kuris vien tik skausmu maitinasi.
Paulina Botyriute Parašė:  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *